Gyventi dėl savęs ir džiuginti kitus
Mes nežinome, kokių staigmenų mums pažers gyvenimas – gerų ar blogesnių, tad kiekvieną minutę turime būti pasiruošę išbandymams, kad ir kokie jie bebūtų. Į Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Dienos centrą „Verdenė“ renkasi neįgalieji bei pagyvenę asmenys ne tik išbandyti save įvairiose veiklose, bet ir pasidalinti džiaugsmais, gebėjimais, realizuoti save įvairiose meno srityse. O ir paprastos kasdienės problemos tarp bendraminčių daug greičiau ir lengviau išsisprendžia.
Po septynių mėnesių karantino Dienos centro „Verdenė“ paslaugų gavėjai pamažu grįžta į įprastą režimą, nedidelėmis grupėmis dalyvauja įvairiose užimtumo veiklose. Nuotolinis užimtumas namuose, naudojantis informacinėmis technologijomis (Skype, Messenger programėlėse bei telefonu) – nepalyginamas su realiu užimtumu Dienos centre, kai galima realiai bendrauti gaminant įvairius rankdarbius, repetuojant ansambliukuose, teatro bei humoro grupėse. Visi pasiilgome realaus bendravimo – to nepaneigsi. Tad, jau pirmosiomis karantino atlaisvinimo dienomis Dienos centro lankytojai, atėję į užimtumo užsiėmimus, stengėsi atsigriebti už prarastą laiką – gamino naujus rankdarbius, rūpinosi gamtinės medžiagos atsargomis, rinkosi naujus kūrinius, kad nepamirštų anksčiau išmoktų kūrinių, juos periodiškai prisimindavo – repetavo. Humoro ir teatro grupės nariai rūpinasi nauju scenarijumi – kokią temą pasirinkti, kaip viską sudėlioti, kad žiūrovui būtų linksma ir smagu žiūrėti. Liaudies dainų ir tarmių puoselėtojai jau rikiuoja savo tekstus…
Darbas Dienos centre verda, kunkuliuoja, nes vasara žygiuoja į pabaigą, tuojau prasidės auksaspalvis ruduo – renginių bei pasirodymų metas, kuomet lankytojų darbeliais pasipuoš respublikinė neįgaliųjų darbų paroda „Rudens saulutė“, rankdarbių parodėlės bus eksponuojamos įvairiuose rajono įstaigose, humoro grupės „Optimistai“ lauks „Akimirkų lietaus“ teatrų festivalis Kupiškyje, o moterų vokalinio romansų ansamblio „Melodija“ dainų jau laukia įvairūs renginiai ir aplinkinių rajonų scenos.
Dienos centro „Verdenė“ lankytojai – draugiški, kūrybingi žmonės. Nei vienas aktyvaus lankytojo jubiliejus nepraeina be gražaus ir prasmingo paminėjimo, be nuoširdžių, jautrių padėkos ir sveikinimo žodžių. „Kol nelankiau Dienos centro, buvau paprasta eilinė moteris, niekuo neišsiskirianti iš minios. Bijojau madingiau ar ryškiau apsirengti, pasipuošti – juk ką žmonės pasakys? Dabar aš esu išsilaisvinusi iš daugelio baimių ir suvaržymų – baimės madingiau apsirengti, išeiti į sceną, būti matoma ir žinoma rajone bei už jo ribų. Dingo nepasitikėjimo savimi jausmas, nes pamačiau, ką aš galiu, nes supratau, ko aš noriu. Dalyvavimas rankdarbių užsiėmimuose išlaisvino mano gebėjimus kurti, o apie tai aš niekada negalvojau, kad kažką pagaminsiu, kažką sukursiu unikalaus, savito. O jau ką bekalbėti apie įsitraukimą į humoro grupės „Optimistai“ ir teatro veiklą Dienos centre! Niekada negalvojau, kad turėsiu drąsos užlipti ant scenos, kad kursiu vaidmenis, kad kažkas manęs klausysis, man plos, mane vertins ir labai gerai įvertins… Juokiuosi ir kartu braukiu ašarą, vartydama mano veiklos Dienos centre „Verdenė“ nuotraukas. “, – pasakoja ilgametė Dienos centro „Verdenė“ lankytoja Onytė Romelienė, ką tik atšventusi gražų 70-metį.
Tokių kaip Onytė – aktyvių, mažiau aktyvių, aktyvesnių, Dienos centre „Verdenė“ yra daug, tačiau kiekvienas lankytojas yra unikalus, kiekvienas – mylimas, gerbiamas ir laukiamas Dienos centre. Kiekvienas bent kartą čia atėjęs, būtinai sugrįš ir antram, ir trečiam, ir šimtajam kartui, kad nebūtų vienas, kad galėtų bendrauti, atrasti ir realizuoti save, kad susirastų bendraminčių, draugų, užmirštų nors trumpam kasdienius gyvenimo rūpesčius.
Smagu, kai žinai ir tiki, jog su mažytėmis ar didesnėmis negandomis gyvenimas nesibaigia, jis – tęsiasi, kad gyventumei, kurtumei ir džiugintumei kitus vėl ir vėl.
